uiti

uiti
ùiti, ùja, ùjo A.Baran, K.Būg, Rtr, , FrnW, 1. tr., intr. Q129, CI483, I, Kos57, N, [K], NdŽ, Kair, Klov, Ds, Alk, Skr, Ll nuolatos barti, keikti: Tokį gerą žmogų ana vis ùja ir ùja Blnk. Neùik, velyk uždrožk! Vl. Ką pradeda visi ùit, tai ir ùja Kp. Ùja ùja vargšą, neduoda žodžio ištart Ut. Ot netikęs senis, ùja šitą bobą Pnd. Nekentė [pamotės], ką ùja anta jo DrskŽ. Vyras ją buvo uitè užujęs Mrj. Aš nesikęsčia, kada uĩtų kap vilką Dkš. Reikia ùit ir ùit kap an šunio Švn. Ùja kap paskutinę, ką aš kalta Pv. Raudojus senutė, marčios ujama VD35. Dvasia nes šventa nieko nemoka, tiktai barti, peikti, uiti SE109. Karalius žodžiais uja DP351. ^ Slapstosi lyg šuo ùjamas Gs. Ujamas ožys (vilkas Tv) riebesnis LTR(Kp). Ujančio žmogaus aviliai tušti LTR(Auk).
uitinaĩ adv., uitinõs: Na apskritai mane uitinai uja J.Ap. Ko sėdi vien trobo[je], ka reik vien uitinõs išuiti Brs. | refl. Dkš: Aš nenoriu ùitis su šeimyna J. Tie žmonės ujasi, barasi tarp savęs . Su tais vaikais uikis ir uikis kai su šunimis Vvr.tr. prk. laikyti nieko vertu, niekinti: Ùjamas žodis Š.
2. tr. Tl barant, keikiant raginti ką daryti: Vis ùjamųjų dabarčiuo šeimyna, t. y. vis aną ùik, varyk pri darbo J. Tėvai, kad tave vis reik ùiti, galėtumi ir nèujamas nueiti Pln. I pradėjo ùiti: a girdi, tu skusk barzdą, tu skusk barzdą Sd. Būk biškį juo apsisukanti, kad nereiktų ùiti Brs. Ùik ir ùik aną, nieko nepadirbs kaip žmogus Vkš. Daug jau į baudžiavą arba lažą nebeejo, kuriuos kryžeiviai varu ujo ir stropėjo S.Dauk. 3. tr. NdŽ, Pln varyti, ginti, guiti: Kam teip galvijus uji? Ds. Aš jį iš sodo uite išujau . Uja visi kaip vilką LTR(Lp). Naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro S.Dauk. Ketėjo vokyčius uiti laukon S.Dauk. ^ Uik ir uik kaip šunį nu girnų Krkl. Uja jį žmonės kaip kregždės vanagą PPr431. Kiek ujai, tiek važiavai, nustojai ujęs – nustojai važiavęs Vlk. 4. intr. gąsdinant, varant šaukti: Sustikęs vilką ujau ujau an jo, o jis žiūro in mane ir dantimi kauškina . Uidami baido vilką S.Dauk. Tik ùik ir ùik kap an vilko, o jis vis savo . \ uiti; apuiti; įuiti; išuiti; nuuiti; pauiti; paruiti; priuiti; suuiti; užuiti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • uiti — ùiti vksm. Ùja ir ùja var̃gšą, neléidžia žõdžio ištar̃ti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • uíti — uídem dov., ušèl ušlà ušlò tudi ušló (í) 1. kljub nasprotovanju naskrivaj, neopazno zapustiti kraj (trenutnega) bivanja: nekaj zapornikov je ušlo; zaradi grobega ravnanja je ušel; ponoči, večkrat uiti // kljub nasprotovanju naskrivaj, neopazno… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • Dan Lungu — Born September 15, 1969(1969 09 15) Botoşani Occupation novelist, short story writer, sociologist, poet, dramatist, journalist Nationality Romanian Period 1995 …   Wikipedia

  • Vacanţa Mare — Vacanţa Mare, or The Great Holiday (referring to the summer break), is a Romanian humor group. The group was established in 1988 by Dan Sava, Mugur Mihăescu and Radu Pietreanu. In 2007 the group is formed by Mihăescu, Pietreanu and Florin Axinte… …   Wikipedia

  • pauiti — paùiti, pàuja, paùjo tr. NdŽ, KŽ 1. kiek uiti, barti, keikti: Nu matai, tą paùidavo (paerzindavo) kitos, tai ją paėmė pyktis ir ištekėjo Slm. 2. SD267 kiek ujant, barant priraginti ką daryti: Aš tinginį pàujau varyti gyvolius iš avižų J. O… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ujimas — ujìmas sm. (2) NdŽ, DŽ 1. → uiti 1: Neklauso anys ir ujìmo Ds. Mes per greit išsigąstame to ujimo ir pašaipų V.Myk Put. Nebus skaičiuojamas kąsnis prie stalo, nebus tiek daug riksmo ir ujimų, kaip buvo pernai metais J.Balt. ║ NdŽ Latviai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ujoti — ujoti, oja, ojo 1. žr. uiti 1: Toks jau jis išsižiojėlis ir yra: jį nuolatos ujoja visi Pnd. 2. žr. uiti 3: Su kitais paukščiais [kielė] susideda tiktai tada, kada reikia vanagą ujoti Blv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ujuoti — ujuoti, uoja, ãvo 1. žr. uiti 1: Kitą ujuoti bile veršis moka Skr. 2. žr. uiti 4: Jis ujuoja, o vilkas risčia bėga J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • viršuo — 1 viršuõ (ž.) adv. NdŽ 1. krypčiai aukštyn ar ant ko nors nusakyti: Ans viršuõ užsilipo Dov. Kylna [kiaušinis] viršuõ [įmestas į vandenį], jei užperėtas Pvn. Liuob pyspausti į kūdrą, ka viršuõ neiškiltų linų Krg. 2. Vkš, Pp, Šv intensyvaus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • utêči — utêčem dov., utêci utecíte; utékel utêkla (é) 1. (nezaželeno) tekoč se odstraniti od kod, iz česa: obvezal si je rano, da bi mu kri ne utekla / vino je uteklo iz soda izteklo // odteči: voda je s poplavljenih področij kmalu utekla; povodenj se… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”